"Dizaineris"_____________Torgim Eggen
...Jeigu neapstatytas kambarys nėra gražus, kitoks jis niekada ir netaps. O geras kambarys niekuomet nebus toks gražus kaip būdamas tuščias... [7psl.]
...Kas gi yra nemirtingasis Romos panteonas? Visų pirma - tuščia erdvė. Pamėginkite sugretinti apstatymą - keletą suolų ir sarkofagų - su pastato konstrukcija ir spartietišku dekoru. Kas daro įspūdį? Tuščia erdvė. Štai kur turi gyventi siela, štai kur ji turi skleistis. Tuščioje erdvėje. Kuo daugiau tuščios erdvės, tuo daugiau sielos - elementaru ir aišku.... [7psl.]
..."Mano darbus žmons gali kopijuoti be jokio sąžinės graužimo, - kartą pareiškė Myes van der Rohe, - nes jie visiškai objektyvūs. Jeigu aš aptiksiu ką nors objektyvaus, taip pat mielu noru nukopijuosiu".
Tad ką gi reiškia "objektyvu"? Atsakau: Tai tam tikri pavidalai, tam tikros proporcijos, tam tikros medžiagos ir jų faktūros, veikiančios mus, žmones, kaip rūšį, o ne kaip atskirus individus. Gryniausios geometrinės formos - apskritimas, kvadratas, kubas ir piramidė - užkabina giluminius, visiems bendrus klous, tai, kas objektyvu. Toks pats odods, kaip medžiagos, poveikis: jos kvapas, lygumas ir tamprumas yra unniversalus išgyvenimas, kurio mums negali sukelti, tarkim veliūras. Noras liesti odą u-koduotas mūsų kolektyvinėje pasąmonėje", kaip pasakytų K.G. Jungas. Galūt veliūras imituoja samanas, bet jo trauka mums nėra įgimta; jeigu ir pasireiškia, būna nulemta kultūrinių veiksnių.... [15psl.]
...Dirbdamas išvis pamąstau, kad aš išvis neturiu jokio "skonio", tesu mediumas, perleidžiantis per save kitų žmonių pageidavimus, svajones ir paverčiantis juos materija, medžiaga. Klientai yra susiformavusios asmenybs, kambariai, kuriuose jie nori ką nors pakeisti, taip pat turi savo charakterį, tad dar vienos asmenybės įsikišimas prie nieko gero neprivestų. Aš stengiuosi būti objektyvus, objektyvus ir beveik nematomas....
...Tai štai koks mano darbas. Aš parduodu žmonėms jų pačių individualybę. Ne savo. Kai viskas būna baigta, tampu nematomas, išnykstu kaip dūmas. jie net neįtaria, kad pridėjau savo ranką. (Tik kartais susivokia, kai pateikiu sąskaitą)...[16psl.]
...-Na čia parašyta, kaip tie baldai vadinasi, kur juos galima įsigyti, o gal net ir kiek kainuoja. Vadinasi, tereikia paskambinti prekybos atstovui ir juos užsakyti. Dizaineris čia jums neturi kuo padėti....[18psl.]
...ir žinoma, kulinarijos knygoms. Kaip tik pastarosios uždega jį labiausiai, nors pasitaiko ir nudegti....
...Dievas detalėse, anot Myes van der Rohe...[40psl.]
...Tiesiog žaidžiu. Retkarčiais tiesas reikia sukurti, jas išmokti ir tikėtis sėkmingo pasirodymo. Tokiu būdu mokausi NLP, neurolingvistinio programavimo...[43psl.]
...Nežinote, kas yra NLP? Ne bėda. Tai neurolingvstinis programavimas - metodas, arba metodų rinkinys, kurį Kalifornijoje aštuntąjame dešimtmetyje sukūrė kalbininkas Džonas Grinderis ir geštalto terapeutas Ričardas Bandleris. Jie iškėlė mintį, kad tradicinei psichologijai daugiausia rūpi tipinės psichologinės problemos, o norint žmonėms suteikti paveikių priemonių tobulėti, vertėtų tyrinėti ypač talintingus ir sėkmės lydymus žmones, kad būtų galima išaiškinti, kaip jie pritraukia sėkmę.
Per įžanginį pokalbį kaip šis pats stengiuosi kalbėti kuo mažiau. Mano dėmesys sutelktas į tai, kas neurolingvistinio programavimo teorijoje vadinama kalibravimu. Tai reiškia, kad įdėmiai seku pašnekovo kūno kalbą ir balso moduliacijas. Vienas 5spūdingiausių Grinderio ir Bandlerio atradimų - kad mūsų sakomi žodžiai sudaro tik septynis nuošimčius siunčiamos informacijos. Likusi dalis yra nežodinė komunikacija: kūno laikysena, gestai, kvėpavimas, akių judesiai, odos spalva, kalbėjimo greitis ir ritmas, garso stiprumas, balso intonacija ir diapazonas. Tai taip pat kalba, ir kalibruodamas stengiuosi surinkti tiek duomenų, kad galėčiau padaryti kai kurias negalutines išvadas apie tikruosius pašnekovo jausmus ir mintis. Mes nesakome to, ką išties galvojame, arba išduodame tik nedidelę dalį savo minčių. Kuo daugiau nniuansų man pavyks pagauti, tuo lengviau bus sudaryti vaizdą apie pašnekovo dvasinę būseną ir mintis, o tai man, žinoma, tik į naudą...[60-61psl.]
...Bjaurus yra tas daiktas, kuris slepia arba iškreipia savo paskirtį. O gražus tas, kuris kiek įmanoma parodo ne tik savo paskirtį, bet ir sandarą. Net postfunkcionalizmo atstovas Filipas Starkas negali nepripažinti šios estetikos viršenybės. Tik paįvairina ją humoristinėmis detalėmis ir polinkiu į organines formas. Ryškiausia iš jų būtų ragas, kuris dažnai pasitaiko Starko darbuose ir kurį vargiai galėtume priskirti prie funkcionalizmo raiškos priemonių. Tačiau net Starkui daiktas, slepiantis savo paskirtį, yra nevykęs. priešingai - jis nori, kad atkreiptume dėmesį į faktą, kad daiktą, imituojantį organines formas, maga paimti į rankas, malonu laikyti, o tai sustiprina ir pabrėžia funkcionalumą...[99psl.]
...Užuot slėpęs griaučius po oda, riebalais ir raumenimis, kaip žmonės ar žinduoliai, LC2 skeletas ant akių, kaip kokio vėžiagyvio. Užtenka vieno žvilgsnio, kad išsiaiškintum jo sandarą. Kaip sakoma angliškai kalbančiame pasaulyje, what you see is what you get (ką matai, tą ir gauni). Myso mokinys, architektas Filipas Džonsonas, vadina tai "struktūros ekshibicionizmu"...
...Visas pastatas išreiškia, gal labiau nei bet kuris kitas, Myso tezę apie tai, jog "mažiau yra daugiau". Ko gera, tai labiausiai nuvalkiotas dvidešimto amžiaus šūkis, bet pirmas šią mintį pasakė Myes van der Rohe... [100psl.]
...Šimpanzės neturi erdvinio matymo. Šį bruožą mes, žmonės, įgijome nulipę nuo medžių ir atsistoję ant dviejų kojų, galbūt tai vienintelė tik mums, žmonms, būdinga savybė. Noriu pasakyti, kad šimpanzė be vargo galėtų tapti grafikos dizaineriu, o štai interjero dizaineriu - kažin... [122psl.]
...Malonu, kad kreipėtės. Bet šiuo metu esu labai užsiėmęs,-kaip visada atsakau net nemąstydamas... [126psl.]
...Kaip tik japonai parodė kelią į architektūrą, kuri iš esmės atmeta ornamentiką, kuri sąveikauja su gamta, užuot, kaip didžiuma europietiškos to meto architektūros, pabrėžusi dialektinį priešingumą jos atžvilgiu... [134psl.]
21 desember, 2008
15 desember, 2008
dienos atostogos miesto erdvėje ir savo mintyse
"Pono Froido skrybėlė"_____________Nata Minor
- ---...Jis skrodžia! Skrodžia sielą: štai dėl ko jam kai kas priekaištauja. Jo poreikis žinoti jį ėste ėdė, jis tai pripažino. Tačiau šis poreikis slėpė kažką, kas buvo neuformuluota, neapibrėžta, kas galėjo būti išreikšta tik klausimo forma. Bet jeigu jis šiandien svarsto, koks tai klausimas, jis nežino. Tai susiję su deive Tanit, jaspio šiluma, moteriškumu... [42psl.]
- ---...Atrasti ją, išgauti iš jos šios istorijos raktą. Į šitą bergždžią ieškojimą ir įsitraukia herojus. Jis atranda moterį ant morgo stalo, atvirą tyrinejimui, slėpiningą šešėlį, nuo šiolei praradusį prasmę... [61psl.]
- ---...Jis skrodžia! Skrodžia sielą: štai dėl ko jam kai kas priekaištauja. Jo poreikis žinoti jį ėste ėdė, jis tai pripažino. Tačiau šis poreikis slėpė kažką, kas buvo neuformuluota, neapibrėžta, kas galėjo būti išreikšta tik klausimo forma. Bet jeigu jis šiandien svarsto, koks tai klausimas, jis nežino. Tai susiję su deive Tanit, jaspio šiluma, moteriškumu... [42psl.]
- ---...Atrasti ją, išgauti iš jos šios istorijos raktą. Į šitą bergždžią ieškojimą ir įsitraukia herojus. Jis atranda moterį ant morgo stalo, atvirą tyrinejimui, slėpiningą šešėlį, nuo šiolei praradusį prasmę... [61psl.]
07 desember, 2008
vardas. seneli šalti, gyvenimas neišeina
"kaip visi"____________Eugenijus Ališanka
1
nepjausčiau savo vardo
ant suolų
iškeverzodavau ant sąsiuvinio
viršelio atsainia ranka
galvojau vardas tik šiaip sau
kad nebestų pirštu
ir nešauktų ei tu
to labiausiai ir bijojau
2
nėjau į darželį
bijojau vaikų
kurie šoka dainuoja
sustoję ratu
susikabina rankom
ir šaukia seneli šalti
seneli šalti
3
neturėjau džinsų
vienintelis klasėje
kol neatėjo siuntinys
iš Amerikos
iki šiol esu tikras
kad tada mano gyveniamas
r prasidėjo
4
nežinojau kaip gyventi
pabandžiau ir vienaip ir kitaip
kaip tam anekdote
nieko neišeina
apsidairiau
kad ir visi panašiai
tik vieniems gal gražiau neišeina
[identitetas - kultas - kiautas - pradžia - lygybė]
1
nepjausčiau savo vardo
ant suolų
iškeverzodavau ant sąsiuvinio
viršelio atsainia ranka
galvojau vardas tik šiaip sau
kad nebestų pirštu
ir nešauktų ei tu
to labiausiai ir bijojau
2
nėjau į darželį
bijojau vaikų
kurie šoka dainuoja
sustoję ratu
susikabina rankom
ir šaukia seneli šalti
seneli šalti
3
neturėjau džinsų
vienintelis klasėje
kol neatėjo siuntinys
iš Amerikos
iki šiol esu tikras
kad tada mano gyveniamas
r prasidėjo
4
nežinojau kaip gyventi
pabandžiau ir vienaip ir kitaip
kaip tam anekdote
nieko neišeina
apsidairiau
kad ir visi panašiai
tik vieniems gal gražiau neišeina
[identitetas - kultas - kiautas - pradžia - lygybė]
pažadink savo miega
“Karalienė miega“ ____________Ingvar Ambjørnsen
cituoju:
- ---...Už mano racionalaus požiūrio, besiremiančio faktu, jog mažai kam lyg ir pavyko pamatyti Lochneso reptiliją, nors ežeras buvo nuolat stebimas daugelį dešimtmečių, kirbėjo naivus noras, kad vandens paviršius slėptų kažką, kas išeina už mūsų kasdieninės patirites ribų. Tuo pačiu metu aš buvau labai patenkintas, kad mitas apie priešistorinę pabaisą taip ir liks tiktai mitas.... [51psl.]
- ---…Pamažu darosi netgi linksma. Turiu tai pripažinti. Kažkoks nesveikas dviejų žmonių vakarėlio žaidimas. Merė Makneb klykia ir dejuoja, o Vilsonas, kuris, atvirai šnekant, beveik nieko neišmano apie gimdymus, vargsta ir prakaituoja, tampydamas siuvinėtą pagalvėlę... [63psl.]
- ---...Žinau, jog iš mūsų santykių jau belikę tik šipuliai, netgi įtariu, kad ji leidžia Henriui B.Holmui šlifuoti savo deimantą, bet štai sėdžiu šiame taksi ir meldžiu Dievą suteikti mums dar vieną raundą, dar vieną šansą susigrąžinti tai, ką kadaise turėjome... [72psl.]
- ---...Na ką gi. Mes jau čia. Ties kryžkele. Aš tai jaučiu. Vienoje pusėje tai, kas buvo iki šio išdaužto lango, o kitoje – tai, kas buvo po to, lygiai taip pat kaip yra laikas iki to vasaros vakaro prieš pusę gyvenimo, kai pirmą kartą sutikau Grėtę, ir laikas po jo.... [94psl.]
cituoju:
- ---...Už mano racionalaus požiūrio, besiremiančio faktu, jog mažai kam lyg ir pavyko pamatyti Lochneso reptiliją, nors ežeras buvo nuolat stebimas daugelį dešimtmečių, kirbėjo naivus noras, kad vandens paviršius slėptų kažką, kas išeina už mūsų kasdieninės patirites ribų. Tuo pačiu metu aš buvau labai patenkintas, kad mitas apie priešistorinę pabaisą taip ir liks tiktai mitas.... [51psl.]
- ---…Pamažu darosi netgi linksma. Turiu tai pripažinti. Kažkoks nesveikas dviejų žmonių vakarėlio žaidimas. Merė Makneb klykia ir dejuoja, o Vilsonas, kuris, atvirai šnekant, beveik nieko neišmano apie gimdymus, vargsta ir prakaituoja, tampydamas siuvinėtą pagalvėlę... [63psl.]
- ---...Žinau, jog iš mūsų santykių jau belikę tik šipuliai, netgi įtariu, kad ji leidžia Henriui B.Holmui šlifuoti savo deimantą, bet štai sėdžiu šiame taksi ir meldžiu Dievą suteikti mums dar vieną raundą, dar vieną šansą susigrąžinti tai, ką kadaise turėjome... [72psl.]
- ---...Na ką gi. Mes jau čia. Ties kryžkele. Aš tai jaučiu. Vienoje pusėje tai, kas buvo iki šio išdaužto lango, o kitoje – tai, kas buvo po to, lygiai taip pat kaip yra laikas iki to vasaros vakaro prieš pusę gyvenimo, kai pirmą kartą sutikau Grėtę, ir laikas po jo.... [94psl.]
16 juli, 2008
Inka Mbing
Abonner på:
Innlegg (Atom)

