mes nieko nesurasime: nei zemes, nei pavasario, zaliom raidem uzrasomo,
tik vakara ir elgetas, smuikuojancius prie katedru.
nebeieskokime-
mes nieko nesurasime, kol patys sau nebusime ir zemes, ir pavasariai.
algimantas mackus
dovanos
koks stebuklingas palikimas! koksai nepaprastas likimas! man muzos nesa dovanu- neissipildanciu sapnu, neissibaigianciu troskimu, ir vandenyno balsa kimu, ir laime,- ji dar neatejo,- ir laivo bure, pilna vejo.