pažadink savo miega

“Karalienė miega“ ____________Ingvar Ambjørnsen

cituoju:

- ---...Už mano racionalaus požiūrio, besiremiančio faktu, jog mažai kam lyg ir pavyko pamatyti Lochneso reptiliją, nors ežeras buvo nuolat stebimas daugelį dešimtmečių, kirbėjo naivus noras, kad vandens paviršius slėptų kažką, kas išeina už mūsų kasdieninės patirites ribų. Tuo pačiu metu aš buvau labai patenkintas, kad mitas apie priešistorinę pabaisą taip ir liks tiktai mitas.... [51psl.]

- ---…Pamažu darosi netgi linksma. Turiu tai pripažinti. Kažkoks nesveikas dviejų žmonių vakarėlio žaidimas. Merė Makneb klykia ir dejuoja, o Vilsonas, kuris, atvirai šnekant, beveik nieko neišmano apie gimdymus, vargsta ir prakaituoja, tampydamas siuvinėtą pagalvėlę... [63psl.]

- ---...Žinau, jog iš mūsų santykių jau belikę tik šipuliai, netgi įtariu, kad ji leidžia Henriui B.Holmui šlifuoti savo deimantą, bet štai sėdžiu šiame taksi ir meldžiu Dievą suteikti mums dar vieną raundą, dar vieną šansą susigrąžinti tai, ką kadaise turėjome... [72psl.]

- ---...Na ką gi. Mes jau čia. Ties kryžkele. Aš tai jaučiu. Vienoje pusėje tai, kas buvo iki šio išdaužto lango, o kitoje – tai, kas buvo po to, lygiai taip pat kaip yra laikas iki to vasaros vakaro prieš pusę gyvenimo, kai pirmą kartą sutikau Grėtę, ir laikas po jo.... [94psl.]